BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Spalio 5d. Vakaras.

Kol grįžo Sabii , spėjau nusnūsti . Kadangi mano šeimynos nebus dvi dienas, nuėjau į parduotuvę.  Nespėjau visko susidėt į šaldytuvą kai ..

- Aš grįžau,- įbėgo Sabii su pilnu maišu.

-Kas čia ?-paklausiau.

- Na truputėlius gėrimų šiam vakarui ir daug ledų iš Tirkšlių ,- pasakė ji ir viską sudėjo į šaldytuvą.

- Tai kada ateis tavasis ?- paklausiau aš.

- Apytiksliai už 2 minučių ir 15 sekundžių ,- ji nusijuokė, o aš nuėjau persirengti.

Kai grįžau į svetainę,  Lukas jau buvo čia.

- Žinai ką, reikėtu išsikept picos,- pasakė  ji ir klausiamai pažiūrėjo į Luką.

- Virtuvė jūsų, aš ten net nosies nekišiu,- pasakiau , nors velniškai mėgstu gaminti.

Suskambėjo durų skambutis.

- Aš maniau kad daugiau nieko nebus,- pasakė Sabii.

- Aš irgi taip maniau,- pridūriau aš ir atidariau duris .

Ant slenksčio stovėjo Auksė , o už jos nugaros ir Martynas. Netrukus už manęs išdygo Sabii.

- Nejaugi mūsų niekas nepakvietė į vakarėlį,- įžūliai paklausė Auksė.

- Ohh.. Vargšelę , nežinojai. Į vakarėlį tik su rūbais. - atsakė Sabii ir  mes abi nužvelgėme  trumpą,  Auksės suknelę.- Viešnamis kitoj pusėj .

Auksė patempė Martyną ir jie įėjo į vidų.

- Nuo kada ji tokia kalė,- tyliai man pasakė Sabii.

- Nežinau, prieš kelias valandas ji buvo dar normali, čia poveikis į Martyną,- pasakiau aš ir uždariau lauko duris.

Martynas su Aukse įsitaisė svetainėj ant sofos. Nusekiau Sabii į virtuvę, vis geriau negu žiūrėt kaip tie du seilėjasi ant sofos.

- Nepyk, mes nenorėjom įsibrauti ,- įėjo Auksė ir atsiprašė. - Jei mes čia nepageidaujami mes galime išeiti.

- Tiesiog, nelyskit į akis ir  netrukdysit,- pasakė Lukas.

Auksė grįžo į svetainę, o aš iš šaldytuvo ištraukiau viskio butelį.

- Nejaugi gersi viena ir su manimi nepasidalinsi,- paklausė Sabii.

- Šaldytuve yra kitas ,- užsiverčiau viskio butelį ir net nejutau kaip jį išgėriau.

Su Sabii dar greitai išgėrėm kelis butelius viskio.

- Nu jūs mergos duodat ,- nusijuokė Lukas ir nuėjo į svetainę.

- Eime?- paklausė Sabii.

- Gerai. Tik prižadėk, kad neleisi man krėst jokių nesąmonių ,- paprašiau aš.

-Prižadu.

Nuėjome į svetainę ir atsisėdome ant kitos sofos kur sėdėjo Lukas.

- Tai jūs pora ?,- paklausė Lukas žiūrėdamas į Auksę ir Martyną.

- Ne,- pasakė Martynas.

- Taip,- tuo pačiu metu atsakė Auksė , ir pradėjo bučiuoti Martyno kaklą.

- Jei atėjot čia pasidulkinti, tai eikit kur nors kitur.- nesusivaldžiau aš.

- Be pavydo.- atsakė Auksė .

- Ko čia pavydėt?- atsakė Sabii ir padavė man viskio butelį kuris stovėjo ant stalo.

Išgėriau viskį, supratau kad šiandien viskio man užteks.

- Merginos, ramiau . Dėl manęs nesipykit. Visos suspėsit,- pasakė Martynas ir nusijuokė.

Atsistojau ir išėjau į virtuvę.

- Gi juokavau,- iš paskos nusekė mane Martynas.

Atsirėmiau rankomis į stalą ir pasakiau:

- Gal tavo kalei tokie prikolai ir juokingi, bet man ne.

-Aš dingstu iš čia , tu su manimi?- įbėgusi, paklausė Auksė.

Martyno žvilgsnis nukrypo į mane.

- Tai eik , matai tavo draugytė ( mintyse vis sukosi žodis kalytė) tavęs laukia,- pasakiau aš.

- Nepyk,- pasakė jis.

Auksė pasiėmė didelę saują spragėsiu ir išėjo pro duris. Pažiūrėjau į laikrodį kuris kabėjo virtuvėje, 23:12 .

Į virtuvę atėjo Sabii ir Lukas.

- Žinai ką ?- paklausė manęs Sabii su Luku, visiškai ignoruodami Martyną.

- Išsirinkit patys kambarį ,- pasakiau aš.

- Mes jau išsirinkom , tik norėjom tavo sutikimo,- pasakė Sabii ir pabučiavo mane į žandą.

Sabii su Luku palinkėjo man  LABOS NAKTIES ir nuėjo į kambarį.

- Nejaugi man lieka sofa ?- paklausė Martynas ir prisilenkė arčiau manęs.

- Daryk ką nori ,- pasakiau aš ir patraukiau jį nuo savęs .

- Sakai, ką noriu ?- paklausė jis.

- Ką tik nori, tik nesipainiok mano akyse,- pasakiau aš .

Nuėjau į savo kambarį, bet vos po kelių sekundžių įėjo ir Martynas.

- Pati sakei , ką tik noriu. Prižadu, manęs net nepastebėsi.- pasakė jis ir atsigulė šalia manęs .

- Kaip aš tavęs galiu nepastebėt jei tu guli mano lovoj ?- paklausiau aš.

- Užsimerk ir prisimink senus laikus,- jis glostė mano plaukus.

- Senų laikų nebėra, - pasakiau aš.

- Nuo kada ? Nuo tada kai išsiskyrėm ? Ar nuo tada kai laižeisi su savo geriausiu draugu? - įžūliai paklausė jis.

- Gal nuo tada kai tu mano gerą draugę pavertei tokia kale ,- pasakiau aš ir atsukau jam nugarą.

Pajutau, kaip jis atsistojo.

- Manau kad man  bus geriau išeiti.- pasakė jis.

Apsikabinau pagalvę, giliai širdyje nenorėjau kad jis išeitu .

- Iki,- atsistojau ir pabučiavau jį.

Mes bučiavomės. Galų gale nuvirtome į mano lovą.

- Kas mums nutiko ?- paklausė jis ir įkando man į lūpą.

- Jei žinočiau, savęs to neklausčiau,- atsakiau ir mes toliau bučiavomės.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą